Darius Abramavičius
Vilniaus universitetas
2016 m. Lietuvos mokslo premija skirta už darbų ciklą Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą. Autorius savo teoriniuose darbuose aiškindamas dvimatės koherentinės spektroskopijos privalumus ir galimybių ribas, reikšmingai prisidėjo prie jo įsitvirtinimo. Profesoriaus darbai leido „iškoduoti“ dvimačių spektrų informaciją ir tiesiogiai pažinti molekulinių medžiagų struktūrą ir kvantines savybes. Pavyzdžiui, jos lemia organinių saulės elementų naudingumo koeficientą.
Gytis Juška, Kęstutis Arlauskas, Kristijonas Genevičius
Vilniaus universitetas
2015 m. Lietuvos mokslo premija skirta už darbų ciklą Krūvininkų pernaša ir rekombinacija netvarkios sandaros medžiagose.
Rimas Juškaitis
Oksfordo universitetas, Jungtinė Karalystė
2016 m. užsienio lietuvių mokslo premijos laureatas. Rimvydas Juškaitis – buvęs Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro darbuotojas, į Jungtinę Karalystę išvykęs 1991 m. Jo Vilniuje pradėti skenuojančios optinės mikroskopijos tyrimai Oksfordo universiteto Inžinerijos mokslų katedroje paskatino naujo didelės skyros optinio tyrimo metodo – struktūrinio apšvietimo mikroskopijos – atsiradimą ir pritaikymą. Kartu su kolegomis Oksforde 2004 m. įkūrė universiteto atžalinę įmonę Aurox Ltd, kuri 2012 m. gavo prestižiškiausią Jungtinėje Karalystėje įmonės įvertinimą – Karalienės premiją už inovacijas. Dr. R. Juškaitis yra ir jaunų talentų bei Lietuvos kultūros puoselėtojas. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos lazerių įmonėmis. Nuo 2009 m. prisijungė prie Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo, vėliau – Global Lithuanian Leaders veiklos. Aktyviai palaiko ryšius su Lietuvos ambasada Londone, prisidėjo prie iškilaus lietuvių kilmės istoriko Mykolo Giedraičio bibliotekos ir archyvų perdavimo Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai.
Almantas Pivrikas
Murdocho universitetas, Australija
2016 m. užsienio lietuvių mokslo premijos laureatas. Vilniaus universiteto Almantas Pivrikas yra žymus organinių puslaidininkių savybių tyrinėtojas. Jo inovatyvūs darbai svarbūs kuriant organinius saulės elementus, jo patobulinti metodai buvo įdiegti daugelyje pasaulio laboratorijų, svariai prisideda prie pažangos organinių medžiagų elektronikos srityje. Dirbdamas prestižiniuose šios srities pasaulio mokslo centruose išplėtojo jų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslininkais.
Remis Gaska
UVTON, Inc., JAV
2015 m. užsienio lietuvių mokslo premijos laureatas. Vilniaus universiteto alumnas Remigijus Gaška nuo 1999 m. iki 2015 m. vadovavo savo įkurtai elektroninių technologijų įmonei "Sensor Electronic Technology, Inc", kuri šiuo metu yra vienintelė pasaulyje įmonė, pramoniniu būdu gaminanti gilaus ultravioleto šviestukus. Aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kolegomis, už puslaidininkių studiją kartu su Lietuvos bendraautoriais 2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Yra pirmosios pasaulyje monografijos apie kietakūnį apšvietimą bendraautoris. Įsteigė vardinę premiją už geriausius VU fizikos bakalauro darbus.
Kęstutis Staliūnas
Katalonijos technikos universitetas, Ispanija
2015 m. užsienio lietuvių mokslo premijos laureatas. Vilniaus Universiteto alumnas Kęstutis Staliūnas dirbo Vraunschweigo PBT ir Hannoverio universitetuose, šiuo metu yra Katalonijos technikos universiteto profesorius. Aktyviai propaguoja fizikos mokslo naujoves, su Lietuvos kolegomis plėtoja naujas idėjas, kartu vykdo tarptautinius projektus, konsultuoja Lietuvos mokslininkus, vadovauja doktorantams. Tyrimų srims – netiesinė optika, netiesinė dinamika, lazerių fizika, erdviniai šviesos dariniai (sūkuriai, solitonai).
Darius Čeburnis
Golvėjaus Nacionalinis Airijos universitetas, Airija
2015 m. užsienio lietuvių mokslo premijos laureatas. Vilniaus universiteto alumnas Darius Čeburnis, gyvendamas ir dirbdamas Airijoje, palaikė ir iki šiol palaiko glaudžius ryšius su savo kolegomis Lietuvoje, dalyvauja bendruose moksliniuose projektuose, priima stažuotojus iš Lietuvos. Už aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą aerozolių mokslo srityje D. Čeburniui kartu su bendraautoriais (V. Ulevičius ir K. Kvietkus) 2012 m. skirta Lietuvos mokslo premija. Nuo 2012 m. D. Čeburnis yra tarp 1 proc. labiausiai cituojamų autorių pasaulyje geomokslų srityje. Laureatas aktyviai dalyvauja pasaulio lietuvių mokslininkus jungiančioje asociacijoje „Futura Scientia“.
Jonas Zmuidzinas
Kalifornijos technologijos institutas, JAV
Jonas Žmuidzinas – Kalifornijos technologijos universiteto profesorius, vienas žymiausių submilimetrinės astronomijos ir terahercų fizikos tyrėjų pasaulyje, naujų elektromagnetinės spinduliuotės detektorių kūrėjas, NASA Reaktyvinio Judėjimo Laboratorijos vyriausiasis technologas.
Audrius Pūgžlys
Vienos technikos universitetas, Austrija
Vilniaus universiteto alumnas Audrius Pugžlys nuo 1996 iki 2006 m. stažavosi Leideno ir Groningeno Universitetuose Olandijoje. Nuo 2006 m. yra Vienos technikos universiteto Austrijoje profesorius. Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra galingų ultratrumpų impulsų lazerinių šaltinių vystymas ir taikymai netiesinės spektroskopijos ir stiprių laukų fizikos srityse.
Egidijus Auksorius
Lanžaveno institutas, Prancūzija
Egidijus Auksorius – Vilniaus Universiteto, Fizikos fakulteto alumnas (2000 m.), daktaro laipsnį įgijęs Karališkajame Londono koledže (2008 m.). Naujos kartos pirštų antspaudų skaitytuvo kūrėjas.
Gediminas Račiukaitis
Fizinių ir technologijos mokslų centras
Gediminas Račiukaitis vadovavo fizinių ir technologijos mokslų centre įgyvendinamam tarptautiniam projektui APPOLO, kurio tikslas – kurti ir testuoti lazerines technologijas pramonei. Projekte dalyvauja virš 30 partnerių iš daugiau nei 10 šalių.
Kazimieras Pyragas
Lietuvos edukologijos universitetas
Lietuvos edukologijos universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius Kazimieras Pyragas daugelį metų tyrinėja gravitacines bangas. Dirbdamas Kijeve, Ukrainos mokslų akademijos Teorinės fizikos institute, dalyvavo kuriant vieną iš gravitacinių bangų detektorių. Konferencijoje pristatys pranešimą Fizikų šimtmetį brandinta svajonė išsipildė: gravitacinės bangos ir GW150914 signalas.
Virginijus Barzda
Toronto universitetas, Kanada
Vilginijus Barzda yra Vilniaus universiteto alumnas, nuo 2002 dirbantis Toronto universiteto Fizikos departamente, kuriame vadovauja netiesinės optinės mikroskopijos mokslinei grupei. Moksliniai interesai apima inovatyvių vaizdinimo būdų tyrimus, ypač antrosios ir trečiosios harmonikų generavimo ir daugiafotonės fluorescencijos mikroskopijos taikymus bekontakčiam biologinių darinių vaizdinimui. Šie metodai taikomi vėžio audinių struktūros, raumenų ląstelių, fotosintetinių baltymų tyrimams.
Arvydas Ruseckas
University of St Andrews, Jungtinė Karalystė
Arvydas Ruuseckas - Vilniaus universiteto alumnas. Nuo 2001 m. dirba St Andrews universiteto Organinių puslaidininkių optoelektronikos laboratorijoje. Moksliniai interesai apima fotofiziką ir šviesos stiprinimą laidžiuose puslaidininkiuose, molekuliniuose kristaluose ir organinėse molekulėse, panaudojant ultratrumpus šviesos impulsus bei ultrasparčiąją spektroskopiją.
Aurelijus Rinkevičius
Cornell University, JAV
CERN, Šveicarija
Aurelijus Rinkevicius tyrinėja fundamentalią gamtos sandarą per Kompatiškąjį muonų solenoidą (CMS detektorių, CERN) ir dirba su puslaidininkiniais bei dujiniais jutikliais, kurie yra CMS dalis. Rinkevičius 2010 m. baigė Vilniaus universiteto bakalauro studijas, po to studijavo Floridos Universitete, kur 2014 m. apgynė daktaro disertaciją. Rinkevičiaus moksliniai tyrimai apima Higgso bozoną, jo efektines sąveikas su leptonais, bei tiesiogines, dar neatrastas, sąveikas su top kvarkais. Šie tyrimai yra tiltas į Visatos paslaptis ir kelias įminti tokias minkles kaip tamsioji materija, tamsioji energija, medžiagos--antimedžiagos asimetrija ir kita. CMS yra didelė ir kompleksinė įvairių tipų jutiklių sistema--detektorius, todėl susiduriama su daugybe techninių bei technologinių sunkumų, pvz., radiacininis ilgalaikiškumas, patikimumas, šimtų milijonų jutiklių derinimas, taisymas realiu laiku, diagnostika, gautos informacijos perdavimas, atrinkimas ir tt. Viską apjungus ši fizikos sritis tampa šiuo metu gimstančio Duomenų mokslo dalimi, todėl dalelių fizikus domina mašininis mokymasis, statistinė analizė, duomenų srautų valdymas ir saugojimas bei kita.
Arūnas Varanavičius
Vilniaus Universitetas
Arūnas Varanavičius - Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Didelio intensyvumo lazerių laboratorijos vedėjas. Pagrindinė mokslinių interesų sfera šiuo metu - parametrinė šviesos impulsų generacija femtosekundinių trukmių diapazone, kiti ultraspartūs netiesinės optikos procesai, jų taikymai. "Naglio" komplekse vysto šviesos impulsų stiprinimo metodą - moduliuoto dažnio impulsų parametrinį stiprinimą, - leidžiantį išgauti teravatų galios sub-10 fs trukmės lazerinius impulsus.
Arūnas Poviliūnas
Vilniaus universitetas, Filosofijos fakultetas
Arūnas Poviliūnas yra sociologijos profesorius, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas. Mokslinių tyrimų sritys - profesijų sociologija, švietimo sociologija, socialinio kapitalo tyrinėjimai, žinojimo ir mokslo sociologija. Konferencijoje skaitys pranešimą "VU absolventai ir mokytojo karjera: koncepcija, galimybės ir tinklas".
Vitas Mačiulis
Lietuvos Saulės energetikos asociacija
Vitas Mačiulis - Vilniau universiteto Fizikos fakulteto alumnas, vienas iš tų, kurie sugalvojo Vilniuje rengti universiteto Fizikų dienas ir sukūrė garsųjį Diną Zaurą. Nors dabar dirba versle, bet neatitrūksta nuo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto reikalų, kurių artėjant FiDi 50-mečiui, yra pakankamai.
